pradi
 

















 
 
 
 
 Benediktas XVI atsak kunig klausimus
 
 

(KAP) Liepos 24 d. Aruno di Cadore popieius Benediktas XVI susitiko su penkiais imtais Belluno-Feltre ir Treviso vyskupij kunig ir atsak vairius j klausimus.

Vatikano II Susirinkimas – Banyios Magna charta

Kalbdamas apie Vatikano II Susirinkim, Benediktas XVI Banyios vyk pavadino Banyios Magna charta. XIX ir XX a. Banyiai ir pasauliui vienas kito atvilgiu smarkiai susvetimjus, is Susirinkimas atrods kaip „naujos Sekmins“, galinanios Banyi i naujo tikinti monij. „Visi buvome kupini vilties, taiau tikrov vliau i tikrj pasirod sunkesn“, – sak popieius. Taiau istorija rodo, kad laikas po Susirinkim visada buvs nelengvas. Po didiojo Nikjos Susirinkimo, kuriame buvo suformuluotas krikionikasis Tikjimo ipainimas, sivyravo ne vienyb ir santarv, bet chaotikas „vis kovos prie visus“ bvis. Turint tai prie akis, nenuostabu, jog ir po Vatikano II Susirinkimo nebuvo lengva suvirkinti io Banyios Susirinkimo „didi ini“. Augimas, pasak popieiaus, visada reikis ir kani.

Laikotarpiu po Susirinkimo, Benedikto XVI odiais, bta dviej „istorini pervart“ 1968 ir 1989 metais. 1968 m. buvusi „didiul kultrin Vakar kriz“. Tuo metu pasitrauk po Antrojo pasaulinio karo baisybi Europos krikioniksias aknis i naujo atradusi ir su didiu kvpimu atkrimo darbus kibusi karta. Tuomet aiktn ikilo ir neskms, atkrimo spragos, didelis vargas pasaulyje. 1968 m. „kultrins revoliucijos“ inia i esms buvusi i: per 2000 met krikionybei nepavyko sukurti geresnio pasaulio, btina i naujo pradti nuo nulio, o mokslin recept iam naujam pasauliui pastatydinti teikis marksizmas. Banyioje irgi bta maniusi, jog „kultrins revoliucijos“ troks ir Susirinkimas, ir marksistin „kultrin revoliucij“ tapatinusi su Susirinkimo intencija. Kiti laiksi poirio, jog „taip griaunama Banyia“. Tarp i dviej kratutini poiri, pasak popieiaus, daug kas nuolankiai bei tyliai stengsi gyvendinti „tikrj Susirinkimo dvasi“. Klaidingo progresizmo ir prieikumo Susirinkimui triukme, lydima gausybs kani bei nuostoli, Banyia „labai tyliai“ augo.

Antroji pervarta buvusi 1989 m. lugus komunistiniam reimui. Atsakas tai, pasak Benedikto XVI, buvo ne kai kuri tiktasis „grimas prie tikjimo“, bet visikas „postmodernusis“ skepticizmas: „Niekas nra tiesa, kiekvienas pats turi irti, kaip gyventi“, tiesa esanti nepakanti. Ši dviej „kultrini li“ – 1968 m. „kultrins revoliucijos“ ir 1989 m. „nuopuolio nihilizm“ – aplinkoje Banyia toliau nuolankiai einanti savo keliu. Benediktas XVI sak: „Šiame kelyje turime augti kantrybe ir naujaip suinoti, k reikia veikti triumfalizm.“ Susirinkimas to troks, taiau Susirinkimo tvai galvoje turj praeities triumfalizmus, pavyzdiui, Baroko epoch. Taiau kryius nesuderinamas ir su naujuoju triumfalizmu, mananiu, jog dabar auganti „didioji ateities Banyia“. Kristaus Banyia visada turi bti nusieminusi, ir btent todl ji yra didi ir kupina diaugsmo.

Popieius kalbjo: „Mano galva, labai svarbu, kad mes iandien atviromis akimis ivystume po Susirinkimo iaugusius teigiamus dalykus – liturgijos atnaujinimo, pasaulio ir vyskupij sinod, parapijos struktr, naujos pasauliei atsakomybs, Banyios katalikikumo naujo patyrimo matmenimis.“ Btina vl atrasti didj Susirinkimo paveld, i naujo skaitant didiuosius Susirinkimo tekstus su patirtimi, davusia vaisi tokioje daugybje sjdi ir nauj religini bendruomeni. Lydimi „kryiaus nusieminimo“ ir „prisiklusio Kristaus diaugsmo“ bendrabvio, jo savo Banyiai Susirinkimu dovanoto kaip didiojo kelrodio, krikionys gali engti priek „diugiai ir kupini vilties“.

„Kreacionizmas“ ir „evoliucionizmas“

Popieius Benediktas XVI taip pat aptar gilesnius jaunuoli nenoro gyventi motyvus. Kai teigiama, kad Dievo nra ir kad jis nra gyvybs Krjas, prasms netenka ir pavienio asmens gyvenimas. Šiame kontekste popieius tar od apie „kreacionizmo“ ir „evoliucionizmo“ gin, kur vienas ir kitas poiris pateikiami taip, tarsi tikintis Diev negals pripainti evoliucijos, o besilaiks evoliucijos turs atmesti Diev. Tokia priepriea, pasak popieiaus, yra „absurdas“: evoliucijos naudai kalba daug mokslini rodym, evoliucijos teorija praturtina inias apie gyvyb ir laikytina tikrove. Taiau evoliucijos teorija neatsako visus klausimus, pirmiausia didiuosius filosofinius: i kur visa? Kodl yra kelias, galiausiai atvedantis prie mogaus?

Popieiaus teigimu, labai svarbu – ir tai jis pabr savo „Regensburgo paskaitoje“, – kad protas atsivert. Moksliniai rezultatai – svarbus dalykas, taiau j neutenka visai tikrovei paaikinti. Svarbu suvokti, kad pirma visa ko yra protas ir kad mogus irgi yra io „krybiko proto“ atspindys. mogus turs suprasti, jog jo btis protinga, jog jo norta ir jis turi prasm, jog didioji kiekvieno asmens uduotis – i prasm atrasti ir gyvendinti ir per tai „prie Krjo nortosios didiosios kosmins darnos pridurti nauj element“.

Deimt sakym ir dialogas su musulmonais

Pasaulis, kuriame nra Dievo, visada yra „savivals ir egoizmo pasaulis“. Pasak Benedikto XVI, tik ten, kur pasirodo Dievas, yra viesos ir vilties: „Ms gyvenimas turi prasm, kurios negalime pagaminti, bet kuri yra u mus pirmesn ir mus remia.“ Popieius pabr esmin Deimties sakym reikm ugdant sin. „Kristaus viesos“ ir Banyios gyvenimo patirties fone vis i naujo skaitomuose sakymuose pateiktos „svarbiausios pagrindins vertybs“.

Deimt sakym popieius minjo ir atsakydamas vieno kunigo klausim, kaip laikytis imigrant, ipastani kitok, pirmiausia islamo, tikjim, atvilgiu. Benedikto XVI odiais, Deimties sakym patirtis gldinti ir islame, ir slyio tak btina gilinti. „Turime ir galime iekoti sutarimo dl pagrindini vertybi, ireikt Deimia sakym ir sutraukt dvigub Dievo ir artimo meils sakym. Bendru keliu keliaujame pas Abraomo, Izaoko ir Jokbo Diev, Diev, kuris galiausiai yra Dievas mogiku veidu, Diev, esant Jzuje Kristuje“, – sak popieius. Kaip pirmaisiais amiais, taip ir iandien krikionys turi bti visada pasireng kiekvienam atsakyti apie juose gldini vilt. Tas atsakas, pasak popieiaus, yra „btina dialogo ir skelbimo sintez“. Pirmutinis reikalavimas, inia, yra artimo meil kitiems. Jei tai pavyksta, lengviau supaindinti ir su tokios laikysenos altiniu, krikionikuoju tikjimu.

Puoseljant dialog nemanoma ikart imtis didij tikjimo slpini, net jei musulmonai kakiek pasta Jz, kurio negarbina kaip Dievo, bet kur pripasta esant dideliu pranau. Musulmonams bdinga ir meil Marijai. Tad bendr element, galini bti dialogo ieities takais, esama ir tikjimo srityje. Taiau pirmutinis btinas ir manomas dalykas yra esminis sutarimas dl gyvenimo vertybi.

Nauj sjung sudariusi isituokusij problema

Popieius Benediktas XVI taip pat pareik savo nuomon nauj santuok sudariusi isituokusij klausimu. Benediktas XVI pirmiausia akcentavo „prevencij“. Šiandien, anot jo, daugelis moni prarad jausm, kad santuoka i prigimties orientuota viso gyvenimo trukm. Taiau visuomenje, paenklintoje skyryb gausa, iandien vyrauja kitoks modelis. Laikoma „normaliu“ dalyku susituokti, isituokti ir vl susituokti. Todl Banyios ir jos rengimo santuokai kurs uduotis yra padti jauniems monms i naujo atrasti vis gyvenim trunkanios santuokos paveiksl. Popieiaus nuomone, por nevalia palikti vien net ir „didiausi krizi“ metu. Sutuoktinius pravartu globoti bent per pirm deimt j bendro gyvenimo met. Btinas viena kitai padedani „eim tinklas“.

Vien nevalia palikti n nauj sjung sudariusi isituokusij. Juos globoti paaukti kunigai, eimos, sjdiai. vairiopa globa turt iems monms parodyti, kad Banyia juos myli, kad jie, net ir bdami sunkioje situacijoje, yra Banyios nariai.

„Banyios inios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi